raguvele14_m_optimized_1590655956-e8dfed8202006d932055c6b47a7d5009.jpg
raguvele4_m_optimized_1590655963-cb3a499d787cb9312fcbda608609d5c3.jpg
raguvele11_m_optimized_1590656023-30f6dd24eb8a834f0cd4c6d5bddb0417.jpg

Raguvėlės dvaras

XVII a. Raguvėlės dvaro savininkai buvo Sokolovskiai. Apie 1698–1701 m. Raguvėlės dvaras perėjo Ukmergės pavieto kardininkui Mikalojui Komarui-Zabožinskiui. 1744 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Antanas Komaras. Antano sūnaus Juozapo Komaro, buvusio Lietuvos kariuomenės pulkininku Napoleono Bonoparto armijoje, valdymo laikais, dvaras ypač išaugo. XVIII a.pab – XIX a. I-oje pusėje Komarų iniciatyva buvo pastatyti pagrindiniai dvaro ansamblio pastatai, taip pat medinė Raguvėlės bažnyčia. Dviaukščių rūmų pirmame aukšte buvęs didelis valgomasis, svečių ir tarnų kambariai, per visą dešinį fasado šoną įrengtas žiemos sodas. Antrame aukšte – dvarininkų gyvenamos patalpos.

1822 m. Raguvėlės dvare buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras I-asis su palyda.

Vėliau dvarą paveldėjo tolimesni giminės atstovai: Juozapo Komaro sūnus Konstantinas, šio sūnus Mykolas Komaras. Nuo 1907 m. minima Raguvėlės dvare veikusi, Konstantino Komaro atidaryta mokykla.

1940–1944 m. centriniuose dvaro rūmuose, tuo metu nacionalizuotuose, veikė žemės ūkio mokykla ir vėlesnės mokymo įstaigos, – žemės ūkio technikumas, bitininkystės–sodininkystės meistrų mokykla.


Raguvėlės dvaras šiandien

Raguvėlės dvaro sodyba – klasicizmo bei romantizmo laikotarpio architektūros paminklas. Čia dvidešimties hektarų plote išlikęs vienas didžiausių Lietuvoje, dvidešimties pastatų dvaro ansamblis, taip pat geometrinio išplanavimo 8 hektarų plotą užimantis parkas. 1983 m. rūmai buvo restauruojami, vėliau ir šiaurinis svirnas. 1992 m. Raguvėlės dvaras buvo grąžintas Komarų giminės paveldėtojams.
___
Daugiau įdomybių ir naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite mūsų Facebook profilyje.
Vieta žemėlapyje:


Neradote ieškomos informacijos? Parašykite mums.