ŠIRVYS vs. ŠLAITAS
- Titulinis
- Renginių kalendorius
- ŠIRVYS vs. ŠLAITAS
ŠIRVYS vs. ŠLAITAS
Rugsėjo 6 d., šeštadienį, 17 val. kviečiame į unikalią poetinę kovą, kurioje draugiškai susirungs dviejų iškilių lietuvių lyrikų Pauliaus Širvio (1920–1979) ir Vlado Šlaito (1920–1995) eilėraščiai. Renginyje jūsų laukia poezijos skaitymai – P. Širvį įkūnys bei įgarsins aktorius Karolis Kasperavičius, V. Šlaitą – aktorius Matas Dirginčius. Žiūrovai bus kviečiami palaikyti savo mylimus autorius ir balsuoti už patikusius eilėraščius, o kartu ir įsiklausyti bei išgirsti šių dviejų bendraamžių, iš beveik to paties krašto kilusių, bet galbūt niekada net nesusitikusių poetų dialogą.
Be abejo, tiek P. Širvio, tiek V. Šlaito kūryba kiekvieno savaip skirtinga, kaip ir skirtingos jų abiejų gyvenimo aplinkybės bei patirtys. Savotiška legenda tapęs P. Širvys gyveno ir kūrė sovietmečio Lietuvoje, 1973-iaisiais buvo vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatu ir už visą savo kūrybą gavo respublikinę literatūros premiją. Kur kas mažiau tėvynėje žinomas V. Šlaitas didžiąją gyvenimo dalį praleido emigracijoje Didžiojoje Britanijoje, kur taip pat pelnė ne vieną išeivijos literatūros premiją ir kitų rašytojų pripažinimą. Vis dėlto kai kuriuose jų eilėraščiuose galima pajusti metafizinį susikalbėjimą, galbūt nulemtą vienos kartos, sudėtingo laikmečio bei poetinės pasaulėvokos universalijų.
Šiuos du, iš pirmo žvilgsnio skirtingus poetus yra sugretinęs ir muziejininkas, literatūros tyrinėtojas Alfas Pakėnas. Prieš 20 metų žurnale Nemunas jis rašė: „1920-ųjų rugsėjis lietuvių poezijai pasiuntė du savitus, tikrus poetus – Paulių Širvį ir Vladą Šlaitą. Du aukštaičių lyrikus. Jų gyvenimo ir kūrybos keliai labai skirtingi, net priešingi: P. Širvys kovėsi rusų fronte, o V. Šlaitas karo metu įstojo į vokiečių kariuomenę, vėliau su ja pasitraukė į Vakarus. P. Širvys buvo grynuolis lyrikas, išpažinęs tradicinę eilėdarą, o V. Šlaitas iškart pasuko į laisvą eilėraščio formą, ramiai pulsuojantį verlibrą, kartais net trumpą epinį monologą. Tačiau juos jungė aukštaitiškas atvirumas, nuoširdumas, net atlapaširdiškumas. Žiūrėjimas į pasaulį, anot Jono Strielkūno, „pro primerktas lyriko blakstienas“. Pagaliau tai, kas vadinama, talentu, pašaukimu. Jie buvo pašauktieji ir išrinktieji. Patraukiantys savo tekstais: švieži, negirdėti, modernūs. Abu besiblaškantys gyvenimo keliuose ir klystkeliuose ir blykštantys iš ilgesio savo tėviškei, Aukštaitijos dangui ir žemei, mylimai moteriai.“ (Nemunas, 2005 10 13, nr. 40 (77–518)
Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!
__________
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.
