Straipsniai

Gera proga apžiūrėti Biržų pilį – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarės, t. y. kovo 10 d., joje vykstant konferencijai „Biržų pradžios istorijos: raštai ir paraštės“. Nors konferenciją rengia akademikai, tačiau, kaip sako patys organizatoriai, renginys skirtas kiekvienam Biržų patriotui ir smalsiam miesto svečiui.

Renginio programoje – įdomioji istorija: intriguojantys faktai iš Biržų praeities, kunigaikštystės užgimimas, bus atverstas ir nežinomas senosios istorijos puslapis…

Akis į akį – su laisvės gynėju, iš širdies širdžiai – gražiausi lietuviški kūriniai (kovo 10 d. ir kovo 11 d.)

Šakių rajone ramuma alsuoja Zyplių dvaras – vienas įspūdingiausių neobarokinio stiliaus dvarų ansamblių Lietuvoje, iki šių dienų išsaugojęs įspūdingą 11 autentiškų ansamblio pastatų kompleksą.

Kultūros židiniu tapusio Zyplių dvaro lankytojai iš visos šalies kviečiami Nepriklausomybės atkūrimo dieną pažymėti net du kartus.

Amatininkų name kovo 10-ąją planuojamas susitikimas su neeiline asmenybe – Lietuvos Respublikos laisvės gynėju Algimu Samuoliu – su žmogumi, priešakinėse linijose nuo pradžių dalyvavusiu sudėtingame Lietuvos kelyje į laisvę.

Centriniuose Zyplių dvaro rūmuose kovo 11-ąją aidės gražiausios instrumentinio-vokalinio ansamblio „For you“ melodijos. Atlikėjai klausytojus ves į muzikinę kelionę, kuriai jie parinko jautriausius ir gražiausius lietuviškus kūrinius.

Grožis, kurio nepamatysi kasdien: Žemaitijoje nusidriekė trispalvių slėnis

Vakarų Lietuvoje įsikūręs nedidelis, bet labai jaukus Vėžaičių miestelis. Jo pažiba – vietovės architektūrinį, istorinį ir urbanistinį palikimą liudijantis Vėžaičių dvaro ansamblis.

Čia jau penktąjį pavasarį sutinka iniciatyva „Trispalvių slėnis“. Tai – jautri pilietinė akcija, kurios metu šeimos, bendruomenės, įstaigos, organizacijos ir įmonės savo kurtomis geltonai-žaliai-raudonomis trispalvėmis išpuošia Vėžaičių dvaro parką.

Pirmosios instaliacijos parke įrengtos vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Kadangi laisve šis parkas žydės tik iki kovo 11-osios vakaro, jau savaitės pradžioje suskubkite į jį pasigrožėti kitų sukurtomis vėliavomis, o dar geriau – palikite ir savo trispalvį pėdsaką šioje pilietiškumo akcijoje.

Atmintis Kuršėnuose prabyla 266-iais balsais

Lietuvos puodžių sostine tituluojamuose Kuršėnuose trečiąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjo puošnus medinės architektūros šedevras – Kuršėnų dvaras.

Jaukiuose dvaro rūmuose, kurių lankytojai dažnai stebisi juose tvyrančia ypatinga aura, šeimininkauja Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Kuršėnų dvaro rūmuose iki kovo 13 d. veikia šio rajono tautodailininkų ir amatininkų darbų paroda „Atmintis ateičiai“.

Parodoje, kaip sako jos rengėjai, mezgamas laikas, piešiama atmintis ir kuriama ateitis. Dar daugiau: visa tai daroma 266-iais keramikos, tekstilės, tapybos, karpinių, medžio drožėjų darbais. Pristatomi ir keli išskirtiniai florisčių, margintojų, stiklo apdirbėjų, vytelių pynėjos ir sodų rišėjos kūriniai.

Istorija šiuolaikiškai pagal rokiškėnus: reisas į laisvę – per laiką

Vaizdingas, ežeringas Rokiškio kraštas turi ypatingą vizitinę kortelę – šio miesto sename parke iš tolo boluojančius rūmus. Jų durys plačiai atsiveria tiems, kurie nori pajusti tolimos praeities dvelksmą: pradedant archeologinių radinių ir grafų drabužių kolekcijomis, tęsiant dešimtimis edukacinių užsiėmimų ir baigiant viena kitą keičiančiomis parodomis ir renginiais.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, o taip pat – iki jos ir po jos lydinčiomis dienomis – Rokiškio dvaro ekspozicijoje bus papasakota vizualinė istorija „Per laiką – į laisvę“. Apie istoriją čia kalbama bus ne į eilutes suguldytais žodžiais, bet šiuolaikiškai... Įdomu, kaip? Intrigą verta išlaikyti iki atvykimo į Rokiškio dvarą.

Gedimino pilyje – Lietuvos simbolių gamybos dirbtuvėlės (kovo 11 d.)

Tradiciškai aktyviai ir kūrybiškai kovo 11-ąją paminėti su šeima ir draugais siūloma Gedimino pilies bokšte.

Tai – galimybė vieną iš svarbiausių objektų Lietuvoje pažinti kiek kitaip. Edukacinių dirbtuvių metu lankytojai galės išlaisvinti vidinius menininkus pindami trispalves juosteles ir gamindami atminimo ženklelius.

Kartu vyks ir teminės ekskursijos „Bokštas – kelio į laisvę simbolis“: jų organizatoriai kviečia pasivaikščioti per Gedimino pilies bokšto – kaip kovų ir atgimimo simbolio – istoriją.

„Dainuojanti revoliucija“ Kauno pašonėje (kovo 11 d.)

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena nepaminėta neprabėga ir Kauno pašonėje, Rumšiškėse. Pusę amžiaus veikiantis vienintelis toks Lietuvoje etnografijos muziejus lankytojus kviečia į renginį „Kovo 11-oji – dainuojanti revoliucija“.

Šventė vyks miestelyje. Ji prasidės pažintinėmis ekskursijomis „Prisiminimų kambarys“ (miestelio Urmininko name) ir Tremties sektoriuje (prie lapteviečių jurtos). Po šių ekskursijų numatoma jauki popietė Tabariškių kaime, lydima patriotinių dainų prie arbatos puodelio ir paukštelių iš šiaudų gamybos dirbtuvėlių.

Kovo 11-ąją čia minėsiantys lankytojai kviečiami paėjėti iki vieno išskirtinių eksponatų – Aukštaitijos komplekse esančių Aristavėlės dvaro rūmų. Tai – vienintelis toks išlikęs, vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys.

Įdomu tai, kad prieš tris šimtus metų šie dvaro rūmai buvo pastatyti Kėdainių rajone, prieš beveik keturias dešimtis – išardyti ir pervežti į Rumšiškes, o čia – atstatyti ir galiausiai atverti visuomenei.

Paežeriuose – magija paleisti tai, kas nebetarnauja (kovo 12 d.)

Suvalkijoje gausiai keliautojų lankoma Paežerių dvaro sodyba – vienas raiškiausių perėjimo iš baroko į klasicizmą laikotarpio sodybų ansamblių Lietuvoje.

Prabangus dvaro rūmų interjeras ir kamerinė aplinka tapo mėgiama erdve parodoms ir kultūriniams renginiams. Vienas tokių rūmuose suskambės kovo 12-ąją – pianistė Kamilė Zaveckaitė surengs solo fortepijono vakarą „Sutema“.

„Akimirka, kai dienos veržlumas pradeda švelniai atsitraukti ir užleisti vietą ramiai tamsai, jaukiai tylai“ – taip savo koncertą pristato K. Zaveckaitė, pirmoji lietuvė, kuriai buvo suteiktas „Yamaha“ artistės vardas.

Paežerių dvarą užpildys nieko nebandančios įrodyti kompozicijos – italų ambientinės muzikos dievaičio Ludovico Einaudi kūryba, kuri klausytojais tekės kaip mantra, kviečianti paleisti tai, kas mums nebetarnauja, atleisti ir ištirpti garse.