Straipsniai

Kaip Kunigunda į V. Baumilos dainą pasiprašė

„Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda“ – tokiu prašymu suskamba 2021 m. lietuviškos muzikos topus užkariavusio Vaido Baumilos hito „Kunigunda“ priedainis. Pasirodo, kad šio kūrinio atsiradimą gaubia gana mistiška istorija. „Kunigundą“ V. Baumila su grupe kūrė Babtyno dvare – jame jau senokai sielų tyrinėtojai pajuto ne vienos sielos buvimą. Tarp jų žymiausia – dvare gimusios ir augusios kunigaikštytės Kunigundos Giedraitytės (1793–1883 m.). Ji dar ir šiandien globoja menininkus ir padeda jiems kurti. Panašu, kad ši esybė ir pačiam V. Baumilui padėjo sukurti hitą.

Kiek žmonių telpa… dvaro rūmų kamine?

Kovų už Lietuvos laisvę ir valstybės atkūrimą metu kai kurie dvarai atliko itin reikšmingą vaidmenį, o jų rūmai buvo tapę sukilėlių štabais ar slėptuvėmis. Štai Kėdainių rajone stovėjusio Aristavėlės dvaro kamine per 1863 m. sukilimą nuo persekiojančių rusų kareivių, manoma, slėpėsi net 7 sukilėliai. Įdomu ir tai, kad šie mediniai rūmai buvo išardyti ir perkraustyti 75 km atstumu nuo tėviškės – į Lietuvos etnografijos muziejų po atviru Rumšiškių dangumi.

Palikimas, kurio paveldėtojas emigrantas nepanoro

Jau pusę tūkstantmečio gyvuoja Bistrampolio dvaras, gerai pažįstamas šio šimtmečio keliautojams. Didesniąją savo istorijos dalį dvaras priklausė gana žymiai Bistramų giminei. Sovietmečiu nacionalizuotas dvaras palaipsniui buvo apleistas ir pradėjo nykti.

Po Nepriklausomybės paskelbimo įvyko paskutiniojo tiesioginio dvaro paveldėtojo Bistramo paieška. Londone tuo metu gyvenęs vyriškis nepanoro susigrąžinti protėvių dvaro: jis informavo, kad save išsilaiko tik iš pensijos ir lėšų rūmams restauruoti neturi.

17 m aukščio išsišokėlis

Kartais netgi, atrodytų, tobulo grožio rūmų eksterjeras nėra labiausiai dvaro ansamblio peizaže akį traukiantis objektas. Tai patvirtina Paežerių dvaro atvejis: ryškiau už elegantiškus dviaukščius rūmus iš toli šviečia ir užsukti kviečia 17 m aukščio Belvederio bokštas. Raudonų plytų bokštas kyla aukščiau senų pastatų ir dar senesnių parko medžių.

Imperatoriaus kariaunos pėdsakais

Lietuvos dvaruose nuolat lankėsi įtakingi vietos ir visos Europos asmenys, bet retas kuris gali pasigirti tokio rango svečiu kaip Abromiškių dvaras. Viena šio, iš griuvėsių naujam gyvenimui prikeliamo dvaro vizitinių kortelių – tai, kad 1812 m. birželio 27 d., žygiuodamas į Rusiją,  čia viešėjo pats Napoleonas. Istoriniai faktai tvirtai liudija, kad Prancūzijos imperatorius su svita Abromiškių dvare puotavo. Tiesa, dėl nakvynės vietos iki galo nėra aišku – Napoleono kariauna galimai miegojo ten, kur ir puotavo, arba sugulė palivarke Ausieniškėse.

Didžiausias kontrabandininkų galvos skausmas

Mūsų valstybės teritorijoje skirtingais amžiais stūksojo per tris dešimtis pilių. Gana gausiame tvirtovių sąraše išsiskiria Tauragės pilis. Ji įdomi tuo, kad atliko ne gynybinę (kaip įprasta šio tipo statiniams visame pasaulyje), bet... muitinės funkciją.

Kadangi Tauragės kraštas visais laikais garsėjo kaip kontrabandos lopšys, vietos pilis gynė ne nuo priešų, o nuo kontrabandininkų „antpuolių“. Pilies pastatuose gyveno ir dirbo muitinės tarnautojai, tikrinę arklių tempiamas karietas, o kalėjime laikinai buvo kalinami kontrabandininkai ir netgi knygnešiai.

Balkonėlis, į kurį Tadas Blinda lipo

Turbūt daugelis vis dar prisimena lietuvišką vaidybinį nuotykių filmą „Tadas Blinda“ ir konkrečią sceną, kurioje garsusis „svieto lygintojas“ kabarojosi į balkoną pas panelę Kristiną. Ši scena 1972 m. buvo nufilmuota Alantos dvare.

Kaip Ieva iš karo grįžtančio jaunikaičio laukė

Viena romantiškiausių „dvariškos“ meilės istorijų, kaip manoma, apie 1860 m. susiklostė Ilzenbergo dvaro parko vadinamojoje Meilės saloje. Dvaro parke žaliavęs senas ąžuolas buvo laikomas „užkalbėtoju“: merginos tikėjo, kad po medžiu vaikinų ištarti meilės žodžiai tapdavo amžini. Po šiuo ąžuolu jaunuolis Jonas prisipažino meilę gražuolei merginai Ievai. Poros planus susituokti sujaukė žandarai, rekrutavę Joną į caro armiją 12-ai metų...

Ilgus Ievos ištikimybės ir kantrybės metus vainikavo vedybos ir bendras laimingas gyvenimas. Tuo tarpu apie šią legendą primena išpuoselėta Meilės sala, į kurią lankytojus atveda Meilės vardo tiltas.

Preciziška senovės technologija nuostabą kelia ir dabar

Klestėjimo laikotarpiu dvarai buvo ne tik politikos, bet ir technologijų bei inovacijų vėliavnešiai. Kitaip tariant, pažangiausi technologiniai sprendimai pirmiausia buvo diegiami dvaruose, ir tik gerokai vėliau jie pasiekdavo valstiečių namus.

Kai kurie senovę menantys išradimai nuostabą kelia ir šiandien. Tarp tokių – Liubavo dvaro vandens malūnas: vienintelis šalyje su visiškai restauruota originalia technologine įranga (įskaitant hidroturbiną), jis grąžina lankytojus į malūno statybos ir dvaro klestėjimo laikotarpius. Liubavo dvare galima susipažinti su keliolika anuomet vykusių gamybinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo vėlimo ir elektros gamybos.

Kaip laumės kareivius iš kelio viliojo

Vaizdingame Vokės upės slėnyje, ant kalvos, įsikūręs Trakų Vokės dvaras. „Vokės“ gyvenvietės pavadinimas šaltiniuose minimas nuo 1375 m., kai Trakų apylinkėmis žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Jų kelionė šia vietove apipinta gana šiurpiomis legendomis. Pasakojama, kad ne vieną kryžiuotį šiose giriose paklaidino gražiosios seserys-laumės Vokės.

Rūmai, kvepiantys egzotika

Grafas Tiškevičius XIX a. Kretingos dvare įkūrė didžiausią privačią oranžeriją (t. y. žiemos sodą) Europoje. Joje augo egzotiški augalai – palmės ir kaktusai, bananmedžiai, citrinmedžiai ir laurų medžiai, o tvenkinukuose nardė žuvys. Nors autentiška grafo oranžerija ir buvo sunaikinta, bet specialistai vėliau ją atkūrė: čia veši daugiau nei 170 rūšių augalai, baseine plaukioja japoniniai karpiai, o sode gyvena baliniai vėžliukai ir papūga.

Kubietiško cigaro dūmas lietuviškame kaime

Pono ir ponios miegamieji, darbo kambarys, cigarų kambarys – tai vos keli iš gausybės kambarių, įrengtų Burbiškio dvaro rūmuose. Bene labiausiai intriguojantis – cigarų kambarys (tuo pačiu – ir biblioteka). Dieną didikai šiame kambaryje skaitydavo, o po vakarienės atsipalaiduodavo čia aptarinėdami dienos aktualijas. Anuomet ir dabar tai – pati vyriškiausia rūmų erdvė, kurioje rūksta aukščiausios klasės kubietiški cigarai. Iš cigarų sostinės Kubos atvyko ir kambario baldai, pavyzdžiui, antikvarinė lempa, kurios piešiniai vaizduoja visą tabako auginimo ciklą.

Aštuoniakampė žvaigždė, į pasaulio šalis besižvalganti

Didžiuosiuose šalies dvaruose medžioklė buvo daugiau nei hobis – ji laikyta kilmingųjų ritualu, kuriam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Štai Gelgaudiškio dvaro parke plyti aikštelė, vadinama „žvaigžde“. Nuo jos nusidriekia proskynos, iškirstos 8-mis pasaulio šalių kryptimis. Legenda pasakoja, kad dvarininkai šioje vietoje pietaudavo medžioklės metu, ir tam, kad pietaudami galėtų dairytis į miško žvėris, ūkio tarnams įsakė iškirsti takus.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos organizuotoje dvarų pažinimo kelionėje iš viso dalyvavo per 30 šalies pilių ir dvarų. Projekto simbolis – plunksna: keliautojai kiekviename aplankytame objekte savo keliautojo kortelę papildė simboline „plunksnele“, lipdukas-plunksnelė primena, kuriuos dvarus lankytojas pažino. Dabar keliautojai turi atsiųsti užpildytas korteles Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos el. paštu projektai@dvarai.lt