M. Morkūnaitė-Vervečkienė – menotyrininkė, jau daugiau nei 10 metų veikianti Kauno kultūriniame gyvenime. Rašo tekstus apie meno parodas, tyrinėja ir domisi šiuolaikinės juvelyrikos tendencijomis, taip pat kultūros paveldu, šiuo metu dirba Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Daug dėmesio skiria savo gimtojo Rokiškio krašto kūrėjams ir meno reiškiniams. Ilgą laiką dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansamblio „Linago“ veikloje, tad lietuviška etninė kultūra yra neatsiejama autorės kūrybinio polėkio dalis.
Šią, jau trečiają kūrėjos parodą, sudaro naujausia papuošalų kolekcija, kurioje tradicinių raštų interpretavimo būdu plėtojama lietuviškos pasaulėžiūros tradicija. Tai rodo, kad ji yra nenutrūkusi ir vystosi, tik jau šiuolaikiškai – taškavimo būdu ant odos atraižų atvaizduotuose kūriniuose. Naujieji darbai – kaklo papuošalai, sagės, dėžutės – pasižymi didele raštų ir ornamentikos, spalvinių derinių, jų perėjimų įvairove, mažesniais formatais, naudojama daugiau atskirų detalių. Papuošalai, kurių čia daugiau nei 40, savitai pasakoja mažytes istorijas, tarytum sakmes, perteiktas per asmenines kūrėjos patirtis.
Paroda „Ornamentų sakmės“ – tai siekis ne tik analizuoti lietuviškus simbolius, jų prasmes, bet per estetinį suvokimą sukelti tam tikras emocijas, prisiminimus. Šie kiekvienam žiūrovui gali būti labai skirtingi, bet juos sieja viena – visi šie raštai kilę iš lietuviškos estetikos pajautimo. „Mano tikslas – tęsti iš tarpukario atėjusią idėją, kad mūsų protėvių etninė kultūra turi būti mūsų įkvėpimo šaltiniu. Mes turime ne tik rinkti ar saugoti praeities reliktus, bet ir iš jų semtis įkvėpimo naujiems darbams (tiesa, galime pasidžiaugti, kad šia kryptimi kuriančių menininkų mūsų šalyje daugėja, jų kūryba išradingėja ir konceptualėja). Tokiu būdu mes galime stiprinti savo tapatumą ir kelti mūsų, lietuvių, savivertę.
Paroda veiks iki rugsėjo 25 d.ienos. Vėliau šiais metais paroda keliaus į dar dvi, neatsitiktinai pasirinktas Lietuvos vietoves – Kėdainių M. Daukšos viešąją bei Panemunėlio geležinkelio stoties bibliotekas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba