Parodos „PAMIRŠTŲJŲ RENESANSAS“ atidarymas
- Titulinis
- Renginių kalendorius
- Parodos „PAMIRŠTŲJŲ RENESANSAS“ atidarymas
Parodos „PAMIRŠTŲJŲ RENESANSAS“ atidarymas
„PAMIRŠTŲJŲ RENESANSAS“ | VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GRAFIKOS IR TAPYBOS KATEDRŲ III KURSO STUDENTŲ GRUPINĖ DARBŲ PARODA
2024 liepos 6–liepos 31 d.
Atidarymas: liepos 6 d. 15.00 val.
Atidarymas: liepos 6 d. 15.00 val.
Dalyviai:
Mantas Janauskas, VDA Tapybos k. III k.
Emilė Krutulytė , VDA Grafikos k. III k.
Eitvydas Žukas, VDA Grafikos k. III k.
Mantas Janauskas, VDA Tapybos k. III k.
Emilė Krutulytė , VDA Grafikos k. III k.
Eitvydas Žukas, VDA Grafikos k. III k.
Kuratorė: Emilė Krutulytė
Parodos autoriai pristato buitinius daiktus: širdžiai mielus, tačiau neveiksnius rakandus stengiasi įprasminti naujai, leisti jiems atgimti ir įgauti naujas prasmes. Kiekvieno iš menininkų objektais tampa buitiniai, gatvėje užmiršti/pamesti daiktai. Projektu siekiama šiems daiktams įkvėpti naujos gyvasties, grįžti laike ar įprasminti praeitį šiandienos kontekste. Kai kuriais atvejais ir pats sukūrimo procesas sufleruoja atsigręžimą į būtąjį laiką ir įsilieja į „renesansinę“ parodos idėją. Bendras projekto tikslas – ieškoti, kas kuria daiktams/praeities akimirkoms papildomas prasmes, kaip atgimsta „nereikalingų“ daiktų/procesų vertės. Sąsajos tarp parodos autorių ryškėja ne tik tematiškai – juos jungia ir kūrinių atlikimo technikos.
Mantas Janauskas „Šviesos plyšys“
Ekspozicijoje rodoma pinhole technika atlikta fotografijų serija. Pačios pinhole kameros sukonstruotos iš buityje, kasdienybėje randamų medžiagų, tokių kaip kavos skardinės, transportavimui skirtos cilindrinės tūtos, batų dėžės, pašto dėžutė, stiklainiai, siuntinių dėžės, dažų kibiras. Viename iš pristatomų ciklų vaizduojami nebenaudojami, nefunkcionalūs, pasenę, užmiršti daiktai, susiję su provincija, aplinka, kurioje autorius augo. Šiuo projektu siekiama „antram gyvenimui“ prikelti ne tik nereikalingus daiktus, bet ir pačias medžiagas. Menininkas, suvokdamas pagrindinius pinhole ypatumus, eksperimentuoja su plačiomis techninėmis galimybėmis, bei manipuliuoja vaizdu. Ši analoginė technika ypatinga tuo, jog įprasmina atsitiktinumą, leidžia įvykti netikėtiems, dažnai stipriai deformuotiems vaizdams ir sufleruoja netikėtų vaizdų atsiradimą.
Ekspozicijoje rodoma pinhole technika atlikta fotografijų serija. Pačios pinhole kameros sukonstruotos iš buityje, kasdienybėje randamų medžiagų, tokių kaip kavos skardinės, transportavimui skirtos cilindrinės tūtos, batų dėžės, pašto dėžutė, stiklainiai, siuntinių dėžės, dažų kibiras. Viename iš pristatomų ciklų vaizduojami nebenaudojami, nefunkcionalūs, pasenę, užmiršti daiktai, susiję su provincija, aplinka, kurioje autorius augo. Šiuo projektu siekiama „antram gyvenimui“ prikelti ne tik nereikalingus daiktus, bet ir pačias medžiagas. Menininkas, suvokdamas pagrindinius pinhole ypatumus, eksperimentuoja su plačiomis techninėmis galimybėmis, bei manipuliuoja vaizdu. Ši analoginė technika ypatinga tuo, jog įprasmina atsitiktinumą, leidžia įvykti netikėtiems, dažnai stipriai deformuotiems vaizdams ir sufleruoja netikėtų vaizdų atsiradimą.
Emilė Krutulytė „Užmiršti rakandai“
Ekspozicijoje naudojami objektai yra įveiklinti naujam gyvenimui. Seriją sudaro manipuliuoti objektai, tokie kaip surūdijusi šakė ir kastuvas, pamestų sagučių instaliacija, surūdijusios metalinės varžtų tarpinės. Pinholais tapę pašto dėžutė, skardinės, metalinės ir degtukų dėžutės. Kiekvienas objektas turi jį papildančią ofsetinės litografijos kopiją, kuriose matome taip pat pinholais padarytą vaizdą iš užkaborių, sandėliukų, kampų, kuriuose buvo rasti tie užmiršti daiktai (rakandai). Taip autorė stengiasi žiūrovą patalpinti į užmaršties vietą, ten, kur nebenaudojami objektai tūno ir laukia savo lemties… arba šiuo atveju naujo įprasminimo.
Ekspozicijoje naudojami objektai yra įveiklinti naujam gyvenimui. Seriją sudaro manipuliuoti objektai, tokie kaip surūdijusi šakė ir kastuvas, pamestų sagučių instaliacija, surūdijusios metalinės varžtų tarpinės. Pinholais tapę pašto dėžutė, skardinės, metalinės ir degtukų dėžutės. Kiekvienas objektas turi jį papildančią ofsetinės litografijos kopiją, kuriose matome taip pat pinholais padarytą vaizdą iš užkaborių, sandėliukų, kampų, kuriuose buvo rasti tie užmiršti daiktai (rakandai). Taip autorė stengiasi žiūrovą patalpinti į užmaršties vietą, ten, kur nebenaudojami objektai tūno ir laukia savo lemties… arba šiuo atveju naujo įprasminimo.
Eitvydas Žukas „Lokacijos”
Darbų serija, kuri suteikia prasmę daiktams, kurie (galimai) buvo pamesti. Tai nuolatinis ieškojimas atsitiktinių pamestų objektų ir pastovus mąstymas, kaip jie ten atsidūrė. Rasdamas daiktą, autorius jį nufotografuoja ir pasižymi koordinates, kurios tampa įprasmintos kaip darbų pavadinimai. Parodoje fotopolimero graviūros atspaudus akomponuoja rasti objektai, levituodami ore, jie pakeičia savo įprastą poziciją ir susimaino vietomis su atspaudais, taip tarsi susijungia dvi paralelinės realybės, kuriose vertė kinta ir kvestionuojamas „šiukšlės” stereotipas.
Darbų serija, kuri suteikia prasmę daiktams, kurie (galimai) buvo pamesti. Tai nuolatinis ieškojimas atsitiktinių pamestų objektų ir pastovus mąstymas, kaip jie ten atsidūrė. Rasdamas daiktą, autorius jį nufotografuoja ir pasižymi koordinates, kurios tampa įprasmintos kaip darbų pavadinimai. Parodoje fotopolimero graviūros atspaudus akomponuoja rasti objektai, levituodami ore, jie pakeičia savo įprastą poziciją ir susimaino vietomis su atspaudais, taip tarsi susijungia dvi paralelinės realybės, kuriose vertė kinta ir kvestionuojamas „šiukšlės” stereotipas.
Kiti renginiai, vykstantys šioje vietoje
