Aukštosios Fredos dvaras
Aukštosios Fredos dvaras
aukstosios_fredos_dvaras_09_1580196130-9ab51815de8431b277933286ba990fd2.jpg

Aukštosios Fredos dvaras

Istorikų nuomone, Fredos pavadinimas yra kilęs iš taip vokiškai vadintos laisvos miesto žemės. 1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis vietovę, vadinamą Freda, padovanojo LDK iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį. 1508 m. Aukštosios Fredos dvaras tapo Kauno miesto nuosavybe.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Aukštoji Freda priklausė didikų Pacų giminei. 1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus italų architektui Liudvikui Fredui suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas, kur vėliau įsikūrė dvarininkai Godlevskiai.


Aukštosios Fredos dvaras Godlevskių laikais

XIX a. pradžioje žemaičių bajoras Jozefas Godlevskis, nusipirkęs Fredos žemes, čia pasistatydino užmiesčio rezidenciją, įkūrė parką. Klasicizmo ir istorizmo laikotarpio Aukštosios Fredos dvaro ansamblyje iki šiandien išliko aiški kompozicinė struktūra ir peizažinis parkas su tvenkinių sistemomis.

Pagrindinis centrinio dvaro rūmų pastato fasadas atgręžtas į pietus, portiko antrame aukšte buvęs įrengtas poilsiui skirtas balkonėlis. Jame, kaip savo atsiminimuose pasakoja Godlevskį menantys žmonės, grodavo bajoro išlaikomas orkestras. Iš balkono šeimininkas ir svečiai galėjo grožėtis prieš akis plytinčiu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija. Prieš rūmus tyvuliuoja G ir J raidžių formų vandens telkiniai. Tai įdomus ir bene vienintelis toks atvejis Lietuvoje, kai taip įamžinami fundatoriaus inicialai. Iki šių dienų išlikęs tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai. Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų. Lelijos žiedas buvo pagrindinis Godlevskių herbo akcentas.


...iki dabar

XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms, 1882 m. čia pradėta fortų statyba. Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1923 vasario 15 d. pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas.

2014 m. vienoje iš dvaro oficinų, ją restauravus, įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto laboratijos, čia įrengtos auditorijos, tapo prieinama naujausia laboratorinė technika. Į antrąją dvaro oficiną 2018 m. buvo perkelta Botanikos sodo administracija ir darbuotojai. Manoma, kad J. Godlevskio laikais šiame name gyveno kai kurie orkestro muzikantai. Taip pat jame gyveno pirmasis Botanikos sodo direktorius K. Regelis ir antrasis direktorius K. Grybauskas su šeima.

Išlikęs ir XIX a. viduryje pastatytas dvaro paviljonas. Iki XX a. vidurio šalia laiptų stovėjo dvi metalinės liūtų skulptūros. Sovietmečiu jame veikė botanikos muziejus. Šiame jaukiame vieno aukšto pastate šiuo metu rengiamos parodos, susitikimai, teminiai vakarai, seminarai.

___

Daugiau įdomybių ir naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite mūsų Facebook profilyje.
Vieta žemėlapyje:


Neradote ieškomos informacijos? Parašykite mums.
Šioje vietoje vykstantys renginiai