Medininkų pilis
- Titulinis
- Pilių ir dvarų žemėlapis
- Medininkų pilis
XIV a. pilis ir gyvenvietė
Medininkų gyvenvietė, manoma, įsikūrusi XIV a. pirmoje pusėje. Čia gyveno gynybinės pilies įgulos šeimos, amatininkai ir žemdirbiai, po valstybės krikšto – vienuoliai augustijonai. Vytautas Didysis čia taip pat buvo įkurdinęs totorius, kurie vėliau pasitraukė į Nemėžį.
Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose Medininkų pilis paminėta 1387 m., Kryžiuočių ordino žvalgų kelių aprašymuose. 1402 m. kryžiuočiai kartu su Jogailos broliu Švitrigaila, vėliau Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, apgulė pilį, tačiau jos neužėmė. Vėliau Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dar ne kartą lankėsi Medininkų pilyje, jo valdymo laikotarpiu pilis turėjo bene didžiausią reikšmę. XV–XVI a. kilusiuose gaisruose sudegė pilies mediniai pastatai, medinės sienų konstrukcijos, šaulių galerija. Pilis atiteko kunigaikščiui Vosyliui Žilinskui. Pilimi nebuvo rūpinamasi, ji buvo niokota ir XVII amžiuje, ir 1812 m. iš Rusijos besitraukiančių Napoleono armijos karių, ir pasaulinių karų metais. XIX amžiuje romantizmo laikotarpio rašytojai atkreipė dėmesį į senąją pilį, tarpukariu buvo pradėti konservacijos darbai.
Medininkų pilį sudaro keturi bokštai. Išlikęs šiaurės rytų bokštas – donžonas, pagrindinis Medininkų pilies akcentas, yra apie 30 m aukščio. Šio bokšto penktame aukšte buvo rasta ir figūrinės tapybos ant sienos fragmentų, kurie datuojami XIV amžiumi, čia buvusios patalpos, skirtos apsistoti atvykusiems valdovams. Vakarinis ir rytinis pilies bokštai dviaukščiai. Pietinis bokštas, kitaip nei rytų ar vakarų bokštai, pastatytas sienos išorėje, jo paskirtis buvusi ginti ne tik vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą, bet ir pačią sieną; trijose jo sienose įrengtos šaudymo angos. Pietinis bokštas buvo statytas vėliau nei pilis, jo keturis aukštus jungė mediniai laiptai. Pilies sienos 1,8–1,9 m. storio, kyla iki 15 m aukščio, juosiamos gynybinių griovių. Aukštutiniai Medininkų pilies vartai įrengti pietinėje bei šiaurinėje dalyse.