Istorija
Tuskulėnų
dvaras buvo įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto XVI a. viduryje. Didelė karališkojo dvaro žemių sodyba su pastatais, sodais ir tvenkiniais, buvo pagalbinis Vilniaus pilių ūkis. Laikui bėgant dvaro valdytojais buvo didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. XVIII a. viduryje dvaras buvo suskirstytas į atskiras valdas, o centrinę dalį ėmę valdyti iš Lenkijos atvykę vienuoliai, Laterano kanauninkai, suteikė dvarui Tuskulėnų pavadinimą. XIX a. pr. dvaras priklausė caro patarėjo žmonai Elžbietai Rogovskai.
Išlikęs dvaras
Iki šių dienų išlikę architekto Karolio Podčašinkio suprojektuoti klasicizmo stiliaus dvaro rūmai Neries pakrantėje pastatyti apie 1825 m., Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. XIX a. viduryje Tuskulėnų dvaro rūmų šeimininku buvo gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijanas Titijus, dvare rinkdavosi meno ir kultūros pasaulio atstovai. XIX amžiaus antroje pusėje dvaras jau priklausė caro generolui Melentjevui.
Tuskulėnų dvaras nuo 1940-ųjų
1940 m. Tuskulėnų dvaras buvo nacionalizuotas. 1941–1944 m., Vokietijos okupacijos laikotarpiu dvaras priklausė Vincentui ir Jadvygai Antonavičiams, dvare slėpusiems ir gelbėjusiems žydus. Po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įsikūrusios represinės sovietų struktūros, dvaro teritorija naudota kaip masinė kapavietė, NKGB kalintiems ir vėliau nužudytiems asmenims laidoti. Dabar Tuskulėnų dvaro teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, įrengtos ekspozicijos.
___
Daugiau įdomių naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite mūsų Facebook
profilyje.